susikirtėlis

susikir̃tėlis, -ė smob. (1) 1. NdŽ kas su kuo kertasi ar ginčijasi, susikirtęs ar susiginčijęs. 2. kas susikirtęs per egzaminus: Susikirtėlis padilbsojo trupučiuką, pagalvojo ir išsvyravo rš.